pusningas

pusnìngas, -a adj. (1) žr. pusnėtas: 1. Grigorijus išjojo į pusningą lomos kraštą rš. Pusnìnga žiema (kada yra daug sniego) Sn. 2. Ot, šiandie pusninga diena, – neženklu nei dangaus, nei žemės Plš.